Lietuvių išlaidos kelionėms auga – kainų mažėjimo neprognozuoja ir ekonomistai
Artėjant kalendorinei vasarai, kelionių organizatoriai pastebi didėjantį lietuvių skiriamą biudžetą atostogoms. „Tez Tour“ duomenimis, šios vasaros sezono kelionėms vidutiniškai skiriama 950 eurų suma arba 9 proc. daugiau nei prieš metus. Atsižvelgę į paklausos ir pasiūlos santykį bei gyventojų pajamų augimą, mažėsiančių kelionių kainų nenumato ir ekonomistai.
Išleidžiama suma auga
Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad 2024 m. lietuviai kelionėms į užsienį išleido apie 1,2 mlrd. eurų arba 8 proc. daugiau nei prieš metus. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad lietuvių išlaidos užsienyje 2025 m. ir toliau augs.
„Galutinį kelionių biudžetą formuoja trys pagrindiniai veiksniai: nuolatinis kelionių kainų kilimas dėl infliacijos, augančios gyventojų pajamos bei vis didesnė pasirenkamų kelionių įvairovė. Kylant lietuvių pajamoms, jie vis plačiau atveria pinigines: dažniau renkasi ne tik brangesnius paslaugų paketus, bet ir ilgesnės trukmės keliones, taip pat populiarėja vadinamosios „darbostogos“, kai žmonės užsienyje dirba nuotoliu ir kelis mėnesius“, – kalba ekonomistas.
Pirmuosius 4 metų mėnesius Lietuvos kelionių organizatoriai fiksuoja pozityvius rezultatus –pardavimų apimtys viršijo tiek praėjusių metų, tiek ir ikipandeminio laikotarpio rezultatus.
„Lietuviai ilsėtis skrenda aktyviau nei pernai, daugiau kaip 20 proc. augantis keliautojų skaičius rodo, kad kelionės išlieka viena iš prioritetinių gyventojų išlaidų sričių. Lietuviai itin vertina kokybišką poilsį, tad kelionėms išleidžia daugiau nei prieš metus. Šiltuoju sezonu populiariausių krypčių sąraše ir toliau dominuoja Turkija, Graikija, Ispanija bei Italija“, – pristato Inga Aukštuolytė, „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.
Kainas vertina realistiškiau
Kaip pastebi I. Aukštuolytė, augant kelionių kainoms, lietuviai realistiškiau planuoja ir atostogų išlaidas.
„Apklausos duomenimis, 2014 m. beveik pusė respondentų tikėjosi kelionėje išleisti iki 450 eurų, šiuo metu tokių belikę tik 14 proc. Ir atvirkščiai – šiuo metu 29 proc. planuoja išleisti daugiau nei 900 eurų, prieš dešimtmetį jų skaičius tebuvo 11 proc.“, – apžvelgia kelionių organizatoriaus atstovė.
Jos teigimu, per pastaruosius 10 metų sustiprėjo tendencija kelionei išleisti daugiau nei planuojama. 2014 m. kelionei numatyto biudžeto laikėsi kone visi apklaustieji, šiuo metu apie 16 proc. respondentų atostogaudami viršija planuotas išlaidas.
Tyrimo duomenys rodo, kad kelionės kainos svarba taip pat vis mažėja.
„Prieš 15 metų 77 proc. neatostogaujančių užsienyje asmenų savo nekeliavimo priežastimi įvardijo per dideles kainas. Šiuo metu tokių yra dvigubai mažiau. Jei anksčiau renkantis kelionę kainos kriterijus buvo antroje vietoje po tinkamos kelionės datos ir trukmės, dabar jis nukrito į trečiąją vietą, užleisdamas pozicijas ir atostogų krypties aspektui“, – sako I. Aukštuolytė.
Tikėtis mažesnių kainų – sunku
Pasak ekonomisto, dėl išliekančios aukštos infliacijos ir augančios paklausos, kuri viršija pasiūlą, kelionių kainų mažėjimo tikėtis sunku.
„Kelionių paklausa vis dar yra didelė. Turizmo industrija plečiasi, tačiau perteklinių pasiūlymų nėra. O paklausai augant greičiau nei pasiūlai, turėtų būti dar didesnis spaudimas kainų augimui. Prielaidų, kad apskritai kainos mažės, yra nedaug. Jos vis auga ir tik klausimas, ar jos toliau augs sparčiau negu gyventojų pajamos, ar lėčiau“, – teigia Ž. Mauricas.
